tinkšt

tìnkšt interj. 1. tarkšt (tekštelėjimui, skambtelėjimui nusakyti): Statant apvirto [stikliukas] – tìnkšt tiktai ir sudužo, nei ačiū nespėjau pasakyt Svn. ^ Tinkšt, petelinkšt visa piniguota (žuvis) LTR(Trgn). 2. Svn dilgt, durst: Skausmas tìnkšt in ausį ir nueina Vrn. 3. dingt, topt: Man tik tìnkšt galvon, kad nenuejau pietų Vrn. 4. kartojant nusakomas lašėjimas: Man kraujas iš nosies tìnkšt tìnkšt tìnkšt ėmė lašėt Kls. 5. staigiam, netikėtam veiksmui nusakyti: Kleba dantys, ažuneri siūlą – tik tìnkšt ir ištraukia tą dantį Svn.